Nostalgija

Kiek prisimenu save vaikysteje, megstamiausias mano uzsiemimas buvo piesti. Dazniausiai piesdavau ''mergaites''. Iki kokiu 14kos metu jas piesiau :). Po to uzaugau ir issigandau, kad nebemoku. O si menininke, matyt, neissigando arba neuzaugo. Miela.

P.s.: kodel vieni tos pacios autores potretai atrodo profesionalesni uz kitus? Ar tai spalvos? Ju deriniai? Seseliai? Kas?..

The Secret Hermit

Tyliai praejus mazoms Kaledoms su didele dovana

Jausmas lyg buti tusciuose namuose pilka diena pries lietu. Ypac siandien, pasibaigus musu mazytems Kaledoms. Kai nuejau i stotele laukti autobuso, jausena issiplete per visa miesto diduma (neperdedant - per visa betonini rajona, kuriame gyvenu). Tikrai. Zmoniu vos vienas kitas, masinos irgi, rodos, tik netycia uzklydusios pravaziuoja. Taip vienisa, bet neliudna, vienisa tik. Kitas Kaledas sutiksim namie! Ir Kucioms visi susirinksim (vis dar nelabai isivaizduoju, kaip reikes pasidalinti sventes su Eligijaus seimyna, bet gal kaip nors:) ).

Siais metais mano Kaledu senelis buvo labai... stebinantis. Taip stipriai, kad net teko truputi paverkti. Pasijutau neverta, neteisingai suprasta, isprovokavusi ir labai stipriai nuskriaudusi ji, gobsi, nedraugiska, pasiputusi ir dar daug kaip kitaip jauciausi ta viena akimirka. Buvau apdovanota gamilybe is(si)pildyti sau viena materialiai brangia savo svajone. As visada palaikiau ideja verciau dovanoti popiereli su kvietimu prie sprendimo prisideti paciam dovanos gavejui, nei kazka, kas nera aisku ar verta. Bet si karta viskas kazkaip kitaip. Iki siol negaliu suprasti, nei kas, nei kaip, nei kodel. Dabar praktiskai galiu isigyti bet koki varda ant bet kokio daikto, bet zinot, kaip buna?.. Kai kurios svajones yra daug saldesnes, kai dar tolimos ir nepanasios, kad kada nors isipildys... Nesu tikra ar dabar, atsiradus realiai galimybei, noriu pirkti brangu dalyka, kuris bus labai svetimas prie kitu mano paprastu daiktu. Ar jausiuos geriau?.. Baisoka. Bet vis delto, labai branginu grazius ir didelius Kaledu senelio norus ir ketinimus. Mazos Kaledos su didele dovana... Prisiminsiu ilgai.

mm

Jaukių, šiltų, kvepiančių, su mylimaisiais Kalėdų!

Meilė sau

Kur yra viduriukas keturkampio, kurio kampuose yra išsidėsčiusios sąvokos "narcicizmas", "sumaterialėjimas", "apsileidimas" ir "apkiautimas"? Kaip tas viduriukas vadinasi?

Kartą šią savaitę pastebėjau, kad beveik visas septynias dienas devėjau vieną ir tą pačią uniformą. Tiesiog išsitraukiau iš spintos rūbų kratinį ir vilkėjau jį vi sa da. Gal tik šalikus kartą kitą pakeičiau. Nejau tapau tokia nuoboda?? Pasiteisinimas nevykęs ir netgi apgailėtinai graudus: "neturiu kur puoštis; visos mano dienos- tai "darbas-namai"". Vaje! Kur dingo mano meilė sau?.. 

Jausmas, lyg įsivyniojus į tamprią, lipšnią maistinę plėvelę. Jei tik pati sau padėčiau iš jos išsilaisvinti... Daugiau bendrauti su žmonėmis man reikia greičiausiai. Jie įkvėpia/verčia galvoti/norėti/būti geresniu.

mm

Mes versus Jūs/Verta - neverta

Visas šis kraustymasis, pakavimasis, langų valymas, pinigų skaičiavimas ir k.t. sudėliojo išsisklaidžiusias mintis į vieną visumą. Išvadą padariau jau seniai. Kokia jūsiškė?

Mes gyvenam butuose-bendrabučiuose. Voniomis, wc ir virtuvėmis dalinamės su nepažįstamaisiais. Stengiamės būti mandagūs, bet mums nė motais. Kaip ir visiems kitiems, kurie nevalys apkalkėjusių dušų, nešluos prieangių kilimėlių, nejudins trečią savaitę kažkieno pelyjančios duonos bendroje spintelėje. Bet vis dėlto mus vienyja vienas darnus jausmas - "ne mano, mat jį velniop". Jūs gyvenate namuose-namuose. Čia jūs visa ko šeimininkai. Ir šluoti dulkes jums patinka. Nes dulkės jūsų. Ant jūsų grindų. Tikriausiai esate pasidarę remontą, ar bent jau turite kambarinę gėlę - švaru, jauku ir sava.

Mes į darbą važiuojame metro. Piko metu kaip silkės, vasarą - šutinami kopūstėliai. 60 minučių iki darbovietės - norma, pradėti dirbti septiną, keltis penktą - norma dukart. Esam "f****g polish imigrants" ir jaučiamės nejaukiai, jei kas klausia: "where are you from?". Jūs į darbą keliaujat nuosavais automobiniais. Neprabangiais, bet komfortiškai. 15 minučių. Per piką. Didžiuojatės savo tautybe ir labiau ištiesiate nugaras, praeidami pro baltarusius prekybininkus Gariūnuose.

Mes uždirbame tūkstantį svarų, jūs - tūkstantį litų. Mes teoriškai sau leidžiame kelionę į Tenerifę, praktiškai - taupome pinigus "grįžimui į Lietuvą". Jūs neatostogaujate Ispanijoje, bet savaitgaliais lankote mamas, draugus, važiuojate į Jurmalą. Mes sau leidžiame megztukus iš Mango, sijonėlius iš Zaros, batelius iš Clarks kartą į du-tris mėnesius. Jūs kas dieną užsukate į Humaną ir vis randate ką nors kašmyriško, ką nors iš Wrangler, net kartais iš Gucci.

Mes nesėkmės atveju jaučiamės tokie velniškai vieniši, tokie vargšai ir nuskriausti, bet paverkus į pagalvę, stojamės su storesne skūra ir vėl einame kovoti už gyvenimą. Jūs, suklupę, kaltinate kitus ir nesate linkę mokytis pamokų - vis tiek Bubilius blogiausias.

Mes išvažiuojame uždirbti pinigų, pasinaudoti didesnėmis galimybėmis, pamatyti pasaulio. Jūs liekate, nes esate realistai. Mes grįžtame pasiilgę Lietuvos, labiau mylėdami artimus, išmokę dalykų. Jūs mūsų nelaukiate.

Nauji namai, bet ne namai

Ieškoti naujų namų yra tas pats, kaip ruoštis pusmečio egzaminui, rasti juos - kaip vargais negalais jį išlaikyti. Šios savaitės buvo vienos įtempčiausių per pastarąjį laiką. Budėjom visas savo išeigines skelbimų svetainėse, o ir darbo metu budėjom, kai nieks nematė, nevalgėm, nesiklojom lovų, nesiskalbėm, o tik varvinom akis visą laiką ieškodami. Ir radom :) Sakyčiau, vertus šešeto, bet nieko tokio, tik pusmetis beliko juose gyventi. 

Per pastarąjį laiką padariau išvadą, kad Londonas (išskyrus nesuvokiamai brangų jo centrą) yra nudriskęs, nuspardytas, apspjaudytas ir dvokia. Važiuokim visi atgal, prašau. Mes važiuosim jau greit :)

Beje, tai viena baisiausių vaivorykščių, kokią tik esu mačius (čia) :)

mm

Madinga vintage eklektika 2

Bijau, kad ir vintage išeis iš mados. Kas bus po jo?..

Madinga vintage eklektika 1*

Buvom gimtadienyje! Net nebežinau kas patiko labiau: šventė su daug naujų draugų ar pati šventės vieta :) Jei gyvenate Londone arba kada nors ketinate jį aplankyti, labai rekomenduoju "Drink, Shop & Do" vietelę. Rašau "vietelė", nes jokiu kitu vienu žodžiu jos nepavadinsi. Tai parduotuvė-kavinė-šuolaikinių rankdarbių būrelis, kuriuos jungia vintage dizaino idėja. Pasižiūrėkit (panašu, kad apie šią laimės gamyklėlę rašė ne vienas blogeris, o aš jau galvoju aprašyti ją BUK'e :) )

nuotrauka iš čia

nuotrauka iš čia

nuotrauka iš ten pat

nuotrauka iš ten pat

Nuotrauka iš kitur

Viskas, kas yra parduotuvėje-kavinėje - parduodama. Kėdės, ant kurių prisėdote, arbatos puodeliai, iš kurių gėrėte arbatą, paveikslai, puošiantys sienas, šviestuvai, lėkštutės, stalai, komodos - viskas :) Ar ne šaunu? Valgai sau buterbrodą iš močiutės jaunystės lėkštutės, sugalvoji, kad tokios nori, imi ir nusiperki :) Net ir nuotraukose galima pamatyti, kaip keičiasi kavinės interjeras, kurį, spėju, tenka atnaujinti kas kartą kažkam kažką įsigijus. 

Įdomu, bet tik dabar, panaršiusi kavinės nuotraukas, pagalvojau, jog ši vietelė yra būtent tokia, kokius kitados įsivaizdavau savo namus: eklektiškus, senais, pačios perdažytais-atrestauruotais baldais, mielom močiučių siuvinėtom pagalvėlėm, paveikslėliais, turinčiais istoriją... Pas mamą jau turiu pirmąjį kraitį - tetos atiduotą "minkštą dalį", kurią laukiu nesulaukiu, vasarą plausiu ir lipdysiu naujam gyvenimui. :)

* to, ką norėjau parašyti iš tikro, parašyti nepavyko, bet pavadinimo nekeisiu įrašo tęsiniui.

Labos
mmm

Shuh

Visai kaip šokių batelius įsigyjau šventėms. Šitų tai neatiduosiu.

Shoppingai

Neikite pasivaikščioti po parduotuves su žmogum, turinčiu skirtingą skonį, nei jūsų. Panašu, kad buvau užkalbėta  ir štai, Gintarė man įsūdė* suknelę. 

Vos susitikus buvo visai smagu: gėrėm late, šnekučiavomės apie darbą, vėliau, pakeliui į parduotuvę, inikom į diskusiją apie britus ir Britaniją, kas buvo ganėtinai įdomu ir... netikėta, mat Gintarė, vėliau išaiškėjo, naujojo tipo lietuvaitė, aktyviai besistengianti išlaikyti "naujasis lietuvis Londone" stereotipą* ir iš širdies žinanti statybininkų žodyną*. Bet apie ją kitą kartą arba ne.

Atėjus į pirmą parduotuvę ir dar susitikimo pradžioje supratus, kad nieko bendro neturime, Gintarei mandagiai pasiūliau išsisklaidyti po parduotuvę ir rinktis pirkinius kas sau. Bet ji, graži, stilingai besirengianti moteris, kategoriškai atsisakė norėdama man "padėti" Aš gi tik beviltiška pelenė, su kako spalvos paltu, o ji - rafinuotą skonį turinti Diva. Teko apsimesti, kad džiaugiuosi jos pagalba, bet vėliau tai jau visai ne. Dabar turiu juodą aksominę suknelę, kurią net Eligijus nuteisė... Ryt nešu atgal į parduotuvę.

Man nepatinka apsipirkinėti Londone. Gal dėl to taip ir apsileidau. Čia nėra mano būsimos diplomuotos dizainerės sesers Marijos, kritiško žodžio sesers Guodos ir galutinio nuosprendžio turėtojos mamos (žinau, skamba labai nesavarankiškai, bet jos skoniu pasitikėjau ir vis dar pasitikiu visą gyvenimą). Be to, Londone nerasi lietuviškų turgelių, kur galima pirkti pigių/stilingų/kokybiškų dalykų. Čia tik brangūs arba nekokybiški visi. 

Nuo vasaros pradžios niekaip negaliu išsirinkti proginės palaidinės. Aš apgailėtina. Atėjus į parduotuvę pasimetu, nebesuprantu, koks mano stilius ir ar apskritai mano gyvenime jis egzistuoja, nebeprisimenu, kas tinka ir kas ne mano figūrai, kokių spalvų vengti, nes ir taip visa spinta vieno kolorito ir pan. Tikras išbandymas. Po kiekvieno nesėkmingo apsipirkimo dažniausiai grįžtu atgal į parduotuvę daikto grąžinimui, po to seka ilgas reabilitacinis laikotarpis po asmenybinio žlugimo, suvokus savo nuomonės netvirtumą, legvabūdišką blaškimąsį tarp "madinga" - "stilinga", "šarminga" -"kategoriškai kuklu", "seksualu"-"aš" ir t.t...

Panašu, kad filsofija "aš ne nauji batai, o bilietas į gyvo garso koncertą" arba "šilta ne tik su šimtaprocentiniu kašmyro megztuku, bet ir su 30 pocentų vilnos" sumaišė mano galvą ir aš vėl tarp kraštutinumų: nuo "mažiau dėmesio išvaizdai" nusiritau iki "visškai nesistengiu būti graži". Galimas daiktas Gintarė, kuri kažkada, pietų pertraukos metu, yra juokavusi, jog "niekada nedraugautų su už save gražesne moterim" tą striuką suknelę, atidengiančią mano putlias kojas ir baltas rankas, įsūdė su tikslu. "Oooo Angelėli mano, kaip tau tinka, truputį paeisi į soliariumą ir bus nieko tokio tos baltos kojelės. Galiu pasiūlyti keleta labai neblogų..."

Mergaitės turi būti gražios.

*Su Eligijum nusprendėm, kad įsūdyti yra labai puikus žodis, todėl jį džiugiai priėmėm į savo apleistus lietuviškus žodynus

* Ar yra tokių, kurie nežino koks jis?

* toli gražu ne intelektualiai literatūrinis

P.S. Aš nuoširdžiai atsiprašau už kai kuriuos galimai įžeidžiančius ar nekorektiškus savo pasisakymus šiame rašinėlyje. Esu tikra, Gintarė yra labai šauni mergina, lenkianti mane dešimtis kartų daugelyje dalykų, tik dar mažai ją pažįstu :)

mm.

Pa(si)kalbekim

Prisemiau burna limonado. Burbuliukai popsi, kutena nosi, grauzia siek tiek, bet nei nuryti, nei isspjauti. Nei tyleti, nei kalbeti. Nei atnaujinti bloga, nei palikti apleista...Panasu, kad kalbeti su savim nebenoriu, bent jau ne lapkriti.

Prisijungiau prie feisbuko, pasitikrinu keleta pastadeziu. Vienam ju voratinkli suka voras, kitose dvejose, neskaitant neaisku kam, neaisku kada uzsiprenumeruotu naujienlaiskiu,  ridinejasi vienisas dulketas vejaritis (tumbleweed angliskai). Matyt, reiktu pradeti saves gailetis. Arba vel, isikabinus sau paciai i ranka, megti gyvenima toki, koks yra.

Kalbu, kur nereikia, tyliu, kur butu geriau pakalbeti. 1.

tumbleweed

mm

Nuo a iki z

Nuo šviesaus debesies iki tamsių samanų, nuo ten iki čia, nuo vasaros iki žiemos - taip ir dar daug kaip pasikeičiau. Jaučiu. Negaliu patikėti - pamilau žiemą.

Pačiai keista, bet jaučiuosi gerai, kai vakaras ateina vidury dienos, po kojomis pinasi klevo lapai, lietus lyja tiesiai į veidą, ryte būna šalta išlipti iš lovos, saldžiai kvepiu medumi. Panašu, kad nevykusi vasara išsinešė mano liūdesį ir man vėl gera. Iš oro.

Pirmadieninio saulė sriubos dubenėlyje

Didelis smagumas pirmadienį neiti į darbą. Eligijus liepė "nebūt namų šeimininke ir užsiimti smagiais dalykais". Na taip, dažniausiai per savo laisvadienius skalbiu, verdu, siurbiu, šluostau arba tingiu, žinoma. O šiandien vis dėlto pabuvau namų šeimininke ir pati sau išsiviriau sriubos iš "to, ką turi šaldytuve". Gavosi kreminė kvapniojo moliūgo (butternut squash - toks, kur pailgas oranžinis) raudonųjų lešių, saulės spalvos, laimės skonio. Panašu, kad pradedu suprasti, kas su kuo ir kaip dera virtuvėje. Džiaugiuosi.

Monika goes true*

Jaučiuosi kaip nusipraususi vėsiame vandenyje, o odą nusitrynus šiurkčiu plaušu. Šitas miestas pradeda mane įsileisti.

Vakar buvome šokti. Lindy hop, baby! Aš vėl pradedu būti aš, o Eligijus toks žavus, kai stengiasi. Šypsausi.

Žinot, kuo Londonas yra patrauklus? Atsiverti kažkieno blogą, pasiklausai gražios dainos, įsimyli ją, tada į paieškos laukelį įvedį dainininko vardą ir už kelių akimirkų jau turi bilietus į jo koncertą sausį (beje, vienintelis blogumas yra tas, kad bilietus į bet ką reikia pirkti prieš kelis mėnesius, nes kitaip jei visi sold out). Betrūksta tik žmonių džiugesiui dalintis.

Po truputį jaukinuosi ekologiją. Kol kas pradėjau nuo kosmetikos: Maybelline pakeičiau  UNE, taip išgirtą aussie į dr. organic, Body shopą į Lush. Gaila, tik kad ekologiškas maistas čia tris kartus brangesnis, o savo daržiuko neturiu. Bet jau turim žalią šiukšliadėžę. Tarą išplanu, o popierius sulankstau, kaip priklauso. Va - pasiplosiu sau pati :)

O čia jums tikros muzikos:

et

Deja, prekybininkai nepardavinėja draugų, todėl žmonės jų ir neturi. (Egziuperi)

Sluoksniuotasis Bondžumbrijus

(kikena)

Šitam blogui netinka tapti nei fašion, nei kulinariniu ar dar kokiu šiais laikais madingos temos blogu. Niekada neturėjau kantrybės fotografuoti maistą - man norisi kuo greičiau jį susigrūsti į burną ir būti "nieko nežinau". Be to, nelabai mėgstu kulinariniuose bloguose prilipusios mados maistą fotografuoti truputį šone, truputį pabarsčius ko nors aplinkui ir tt. Gaminant nesijaučiu apimta polėkio, o kruopštumas, kuris reiškiasi kuriant aksesuarus, visiškai išsiverčia ir apsiverčia žemyn galva. Kitaip tariant, gaminu, nes nėra kur dėtis.

Viktorija sakė, jog lauks mano kulinarinių bandymų iš naujos receptų knygos, kurią nusipirkau praėjusį kartą. Bet tai, ką gaminau vakar, sugalvojau pati :)) Gal tik sluoksniuotos tešlos pyrago paveiksliukas iš knygos įkvepė. O buvo taip:

Eligijus iškočiojo 5 kv metrus tešlos, kurios pakraščius teko nurėžti ir padžiauti ant turėklų (nes nebebuvo kur kitur).  Neapgaudinėsiu, šitaip atrodė mano darbastalis, beveik viską pabaigus. Kočiojom su popierinio rankšliuosčio laikiklio kotu, o ten labiau kampe matosi modemas.

Kai iškepė atrodė taip. Sendintas efektas. Vidų užpildžiau garstyčiose, meduje ir majoneze marinuota vištos krūtinėle, geltona paprika, tarkuotu sūriu ir rausvu savos gamybos kokteiliniu padažu.

Iš likusios dalies tešlos iškepiau obuolių sluoksniuotį ir suktinukų su dešrelėmis. Dabar soti sėdžiu ir kikenu. 

;)

Panorama: penktadienis

Šiandien man labai tinka "žiūri į knygą, mato špygą" fraziologizmas. Ir gėda ir bėda - būna užėjęs visiškas išsiblaškymas. Gabrielė, pažįstama psichologė sakė, kad išsiblaškymą lemia nemėgstama veikla. Nesu tikra, bet visas bėdas suversti darbui man patinka. Nors už priekinio stalo buvau pradėjusi jaustis visai komfortabiliai,  savo laikinosios profesijos ne pa mi lau. Ne-e. Beje, kaip tik šiandien, karpydama popierius, labai stipriai galvojau "už ir prieš" grįžimą į žurnalistiką. Pritrūko laiko padaryti išvadas, todėl ore pakabinau dar vieną "nežinau" balionėlį. Štai tau jau ir du: ūminis išsiblaškymas bei lėtinis nežinojimas.

Nusipirkau kulinarijos knygą :) Šią savaitę (išskyrus šiandien, kada maisto užsisakėm į namus), stengiaus būti gera kambariokė. Šviežią maistą gaminau/gaminom beveik kiekvieną dieną. Žiū, gal ir įsitvirtins nauja rutina ir aš,  kaip be penkių minučių nauja namų šeimininkė, fotografuosiu visokius troškinius ir pyragėlius beigi publikuosiu savo bloge :) (kikena) Ir dar nusipirkau kepurę. Jums patiktų, jei parodyčiau, nes man tai patinka. Mano blogo logotipo nuotaikos :)

Šokiuose nebuvau, vakarinio makiažo nesitepiau, aukštakulnių neavėjau, pagal David Guettą kojų nekilnojau. Einu išsivalysiu dantis ir žiūrėsim holivudinę produkciją. 

Beje, kas būnat Londone, dar spėsit nueiti į penkiasdešimtpenktą Londono Filmų Festivalį. Prisižadėjau iki kol iš čia išvažiuosim, sudalyvauti kuo daugiau Londone garsių renginių. Lapkričio penktą eisim į Bonfire naktį. 

Hazel Bee  - nuo šiol mano mėgtamiausias atviručių dizaineris :)

Labos nakties

mm

Paukščius labiausiai mėgstu rudenį

Ima darytis šalta. Patinka. Rytais apsisuku minkštą mamos šaliką aplink ausis, kaip tai daro vietinės kitatautės (nežinau, kokį tikėjimą išpažįstą, bet slepia plaukus po skarom) ir išeinu dar neišaušus. Parėjus susisupu į chalatą ir sakau: Londono šaltis yra šaltesnis už Šiaulių. Kokius penkiolika kartų, nors termometras rodo 10... Ir temsta jau labai greitai. 

Po to karto, kai ėjau į Regents parką ieškoti Frieze art mugės (bet kurios neradau per visus šimtąšešiasdešimt hektarų, žinoma), visą savaitę galvoj sukasi rožiniai paukščiai. Tokie, tik rožiniai:

Sidabrinė gervė - kas žino tikrą jos vardą?

Protingi - reketuoja bulkos užtverdami kelią

Visi sugyvena

Regents parko paukštynas

mm

Penktadienis

iš čia

Vis dėlto, blogai yra kopijuokliai-nusižiūrėtojai. Pabandykit atsekti, iš kur šitas paveiksliukas :)) Bet koks mielas :))

mm

Pa(si)laistymas limonadais

Kartą kitą ilgai buvau taip: didelė rudeninė pieva, su džiūnančiom smilgom ir saule, kaip pasibaigęs galioti kiaušinis, ištyškęs po visą vakaro dangų. Stovėjau vidury ir nežinojau, nei koks mano vardas, nei į kurią pusę eiti, nei apskritai, kur dėtis. Pasiblaškius į kairę ir į dešinę, pirmyn ir atgal, galiausiai grįždavau į tą pačią kurmio iškastą duobutę ir likdavau mindžikuoti. Niekas labai stipriai nepasikeitė, tik mano nuotaika. Su rudeniu, kai kurių taškų ant i sudėjimu, grįžimu namo ir vėl kelione atgal čia, su rožiniais eliksyrais praplauta galva.

Kai galiausiai vėl supranti ko nori, kai gauni leidimą pildyti savo užstrigusias svajones (gyvybinius poreikius, greičiau)(planų dar neįvykdžiau, bet jau spirgu - liko keli mygtumo paspaudimai ir op!) iš gilumos atsidūsti ir nusiįypsai visu kūnu. Ramiai eini sau judria gatve, o galvoj, kaip tos mašinytes, greitį viršija įvairus planai, galvojimai ir tikėjimai. Ne, aš neap(si)gaudinėju, neimsiu versti kalnų. Aš vis dar esu per mažai aktyvi ir iniciatyvi, dargi per daug namisėda ir skundikė savo gyvenimo. Bet grįžus supratimui, "kas aš ir ko noriu", jaučiu, vėl virstu į save. Į tą geresnę, kuri vėl veikia ir daro, žino ir turi savo nuomonę.

mm

150

Gavau užduotį: išrinkti 150 per visą "skaitmeninį amžių fotografuotų nuotraukų", sudėti į laikmeną ir nunešti į fotoatelje, kad atspausdintų. Sekasi sunkiai ir jaučiuosi "back to future", bet patinka :) Beveik kaip prisiminimų koncervavimas, užsitikrinant, kad jų nepasiglemš sudegęs kietasis diskas. Puiku.

Nuotraukų nebespausdinu nuo to laiko, kai nusipirkom skaitmeninį fotoaparatą, maždaug 9 metus (?!). Iš pradžių galvojom: o kaip patogu, sudedi 300 jų į folderį ir turi, vietoj tų menkų kelių vienetų, padarytų iš juostos. Tada džiaugiesi iki kol sugenda windows 98 :( ir tik parsinešus kompą iš meistro suvoki, kad tų kelių metų kauptų prisiminimų tiesiog neliko. Šitaip suklydom gal porą kartų. Po to nuotraukas pradėjau kelti į cd, bet ir taip suturėtos jos kaži kaip dingdavo iš lentynos. Tai per "didijį šeimos kraustymąsį", tai pametus pas kokį draugą, kuris gražiai sakė "nusikopijuos ir grąžins atgal".

Po to buvo toks laikas, kai vis žadėdavau jas visas atspausdinti. Bet nuotraukos kaupėsi, o papildomų pinigų, rodos, visai nebūtinam dalykui, taip ir neatsirasdavo. Šiandien darau labai atsakingą darbą, štai keletas mieliausių, kurias dėsiu į albumą.

Labai labai Rūtos labai gimtadienis

Norvegiškos draugės

Trumpiausias ever, 15 minučių gimtadienis :)

Pjeras su Naidžiu

Gražutė sesytė prieš daugelį metų

Kita sesytė prieš tiek pat daug metų: Hitler theme.

Namai

Tiesiog miela

Gyvenimo džiaugsmas

22 gimtadienis

Šef povar mylimiausias

mm

Pižoniškai

Negaliu nepažymėti savo materiališkumo viršūnės - nusipirkau labai vardinį, labai mandrą, visai man netinkantį, bet vat ot kOkį kvepalą. Nežinau, nepasidariau laimingesnė :) Net pačiai iš savęs juokinga. 

Iki šiol maniau, kad kvepalai, kaip ir batų kaina, rankinės firma/vardas ar virtuvės komplektas turi atitikti žmogų. Jei turi pinigų, tai ir penėk savo tuštybę, jei ne, tai žinok savo galimybes ir nešok aukščiau kišenės didumo. Truputį šaipydavaus iš japoniško tipo moterų, kurios sugalvojusios, jog nori chanel rankinuko, bet ko atsisako, kad tik jį išgalėtų. Įsigijusios užriečia nosis ir būna pamaivom. Kas be ko, gyvena nuomojamame kambaryje ir neperka šviežios žuvies, nes per brangi.

Mama išmokė mėgti kokybiškus daiktus, kai išlaikė, o dabar, net kai gyvenu kitokiom sąlygom, įpročio atsisakyti sunku. Gėda nuo Agnės, kuri visada turi pinigų skristi į Slovėniją/Norvegiją/kitą gražią šalį, bet pirkti džinsų už man įprastus 40 svarų neturi nė minties. Kokia protinga ir žavi ekonomija. Prieš ją, o dabar dar ir su tais kvepalais jaučiuosi labai tuštutė.

Gal kam reikia chanel chance eau de parfum? :)

mm

Grįžus

Sunku grįžti į senas vėžias. Į savanorišką tremtį, karčiai saldžią namų alternatyvą, kitą veidrodžio pusę. Eligijus vakar sakė: "Keliaujam namo rytoj?". Ir jis ten nori - jau pradedu tikėti. Tik bijo. O aš tai visai nebijau :) Važiavau apdulkėjusiom, ištuštėjusiom gatvėm ir mąsčiau: nu pilka, nu ramu, bet gi mano, juk sava, tikra. Visada norėsim ten, kur mūsų nėra. Visada ten bus geriau, nei yra čia. Kvailas žmogus. 

Galvoju, o kas man bus Londonas išvažiavus iš jo? Greičiausiai, nutiks taip, kaip ir su Klaipėda. Nemėgau studijų metais, o dabar net galėčiau pasakyti, kad myliu. Blogi dalykai pasimiršta, geri - sustiprėja. Ir su šituo miestu šitaip bus. Vaikams sakysim: mūsų meilės miestas :) 

Dabar belieka neįkristi į išsikastą duobę, o apeinant ją trupančiu pakraščiu, pasidaryti pramogų. Sakiau, kad pradėsiu gyvenimą kitaip grįžus atgalios, tai taip ir darysiu :) 

O čia pakelti nuotaikai. Geros dienos.

2 savaitės*

Ką tik grįžau iš a t o s t o g ų! Gera gera vis dar jaučiant prabėgusias dvi savaites :) Siela pagaliau sušilo, nuglostyta, numyluota mylimųjų, o padrikos mintys, rodos, nurimo. Visai kaip išbaidyti paukščiai sutūpė atgal ant tvirtos medžio šakos. Aš vėl jaučiuosi rami, sava, susidėliojusi į vientisą mozaiką. Vėl turiu savo vietą pasauly.

Nesirašo visai. Geriau pažiūrėkit. Keletas fragmentų :)

myliu

mylimasis

mėgstamiausia - vėlyvis

namie - žalesnė

su Daivute

:)

spalvos/nuotaikos per atostogas

Kalvarijų vienas

Danė

Durnius Žvejų bare

mano mergaitės

su mylima prie mylimos

* kai gera.

mm.